Žvejybos sėkmė retai būna atsitiktinė. Patyrę žvejai žino, kad vien tik geros meškerės ar kokybiško masalo nepakanka – svarbiausia yra tinkama vieta. Bet kaip ją rasti? Anksčiau žvejai pasikliaudavo intuicija, echolotais ar tiesiog bandymo ir klaidų metodu. Dabar situacija keičiasi – povandeninė kamera suteikia galimybę pažvelgti į vandenį tiesiogiai ir suprasti, kur iš tiesų slepiasi laimikis.
Ar ši technologija iš tikrųjų gali padėti sugauti daugiau žuvų? Pasirodo, taip. Ir ne tik dėl to, kad leidžia matyti, ar tam tikroje vietoje yra žuvų, bet ir todėl, kad suteikia vertingų įžvalgų apie jų elgesį.
Kaip žuvys renkasi vietą ir kaip tai pastebėti?
Žuvų elgesys nėra chaotiškas. Jos juda tam tikrais maršrutais, slepiasi ten, kur jaučiasi saugiai, ir renkasi vietas, kur lengviausia rasti maisto. Paprastai jos laikosi prie struktūrų – akmenų, augalijos, skardžių ar net nuskendusių medžių.
Kai kurie žvejai jau įprato naudoti kameras būtent tam, kad surastų tokius objektus po vandeniu.
„Anksčiau dažnai gaudydavau vietose, kurios atrodė perspektyvios, bet laimikio nebuvo. Dabar, kai įleidžiu kamerą, matau, kad ten išvis nėra jokios gyvybės. Užtenka paieškoti šiek tiek toliau, ir štai – visas būrys plėšrūnų laukia grobio prie povandeninio rąsto,” – pasakoja Dainius, patyręs ežerų žvejys.
Dugno struktūra – raktas į didesnį laimikį
Ne visi vandens telkiniai yra vienodi. Dugno struktūra gali visiškai nulemti, ar tam tikroje vietoje žvejyba bus sėkminga.
Smėlėtas dugnas dažnai yra mažiau produktyvus, nes čia nėra tiek daug slėptuvių. Akmenuotas ar padengtas augalais dugnas – priešingai, pritraukia tiek mažas žuvis, tiek ir plėšrūnus, kurie jas medžioja.
„Kai pirmą kartą įleidau kamerą į Nemuną, nesitikėjau nieko ypatingo. Tačiau kai pamačiau didžiulius povandeninius akmenis, prie kurių stovėjo sterkai, supratau, kad mano žvejyba niekada nebebus tokia pati,” – pasakoja Mindaugas, kuris žvejoja upėse.
Kamera ne tik leidžia matyti, kur yra žuvys, bet ir suteikia aiškų supratimą, kodėl jos renkasi vieną vietą, o ne kitą.
Kaip stebėti žuvų aktyvumą?
Viena yra žinoti, kur yra žuvys. Visai kas kita – suprasti, kada jos pasirengusios maitintis. Kartais žuvys būna toje pačioje vietoje, bet nekimba – tiesiog jos neaktyvios.
Povandeninė kamera leidžia stebėti, kaip žuvys reaguoja į masalą. Jei jos tik plaukioja aplink, bet jo neima, gali būti, kad reikia pakeisti masalo tipą ar žvejybos laiką.
„Vieną kartą žvejojau lydekas ir jau buvau pasiruošęs keisti vietą, nes niekas nekibo. Tačiau pažiūrėjęs per kamerą pamačiau, kad jų čia pilna – tiesiog jos nelabai aktyvios. Pakeičiau masalo pateikimo būdą ir per kelias minutes turėjau pirmą laimikį,” – pasakoja Tomas, dažnai naudojantis kamerą žvejyboje.
Kodėl svarbu plačios aprėpties ir aukštos raiškos kamera?
Povandeninės aplinkos tyrinėjimas reikalauja gero matymo kampo. Jei kamera aprėpia tik mažą plotą, gali būti sunku pamatyti, kas vyksta aplink.
Dauguma žvejų renkasi modelius su ne mažesniu nei 120° matymo kampu, o kai kurie net naudoja 170° objektyvus. Taip galima aprėpti daugiau vandens ir pastebėti ne tik dugną, bet ir žuvų judėjimą platesniame diapazone.
Taip pat svarbi HD raiška. Drumstame vandenyje ar esant prastam apšvietimui kokybiškas vaizdas gali būti lemiamas veiksnys, padedantis suprasti, kas vyksta po vandeniu.
Kaip kamera padeda skirtingose žvejybos sąlygose?
Ne visos žvejybos sąlygos vienodos. Kartais reikia žvejoti stovinčiame vandenyje, kartais – greitoje upės tėkmėje. Povandeninės kameros gali būti pritaikytos abiem situacijoms.
Stovinčiame vandenyje kamera padeda surasti žuvų susitelkimo vietas, pamatyti jų elgesį ir tinkamai pasirinkti žvejybos strategiją. Upėse ji leidžia pastebėti, kur yra srovės duobės ar povandeninės kliūtys, kurios dažnai tampa plėšrūnų buveinėmis.
„Upėse žvejojant kamerą naudoju tam, kad suprasčiau, kur srovė susilpnėja. Sterkai ir šapalai dažnai laikosi už didesnių akmenų ar povandeninių medžių. Be kameros anksčiau ten būčiau tiesiog nežvejojęs,” – dalijasi patirtimi Andrius, kuris specializuojasi žvejyboje upėse.
Ar ateityje kiekvienas žvejys naudos povandeninę kamerą?
Kadaise echolotai buvo naujovė, tačiau dabar juos naudoja daugelis žvejų. Ar povandeninės kameros taps tokiu pat įprastu įrankiu? Ar ateityje kiekvienas žvejys prieš mesdamas meškerę pirmiausia įleis kamerą ir įsitikins, kad žuvys tikrai yra toje vietoje?
O gal tikrieji meškeriotojai ir toliau pasikliaus intuicija ir tradiciniais metodais, manydami, kad technologijos atima dalį žvejybos azarto?