Nuolat augančios statybinių medžiagų kainos ir brangstantys specialistų darbai verčia lietuvius persvarstyti įprastą požiūrį į būsto remontą. Naujausi rinkos tyrimai rodo, kad remonto atidėliojimas kasmet „suvalgo” vidutiniškai 1100 eurų iš šeimos biudžeto. Ar verta kaupti lėšas remontui, ar protingiau pasinaudoti finansavimo galimybėmis ir darbus atlikti nedelsiant?
Kainų šuolis, kurio nesustabdysi
Dažnas lietuvis, pastebėjęs, kad būstas reikalauja remonto, pradeda taupyti „remonto fondui”. Tačiau ekspertai įspėja – tai gali būti brangi klaida.
„Statybos darbų ir medžiagų kainos Lietuvoje auga vidutiniškai 4,7-6,2 proc. per metus. Tai gerokai viršija bendrą infliacijos lygį ir bankų siūlomas palūkanas indėliams,” – portalui pasakoja Aurimas Rudys, statybų rinkos analitikas.
Praktiškai tai reiškia, kad tipiniam 60 kv. m buto remontui, kuris šiandien kainuotų apie 22 tūkst. eurų, po metų gali tekti išleisti apie 23,1 tūkst. eurų. Dar po metų ta pati renovacija jau kainuos apie 24,2 tūkst. eurų.
„Žmonės dažnai to nepastebi, nes skaičiai kasmet keičiasi nedaug. Tačiau sudėjus viską į bendrą sumą, kalbame apie tūkstančius eurų,” – pabrėžia ekspertas.
Atidėliojimo kaina: ne tik pinigai
Vilniuje gyvenanti Simona Bakutytė (38) trejus metus taupė vonios kambario remontui. „Kai pagaliau surinkau 4500 eurų, kuriuos man įvardijo meistras 2022 metais, sužinojau, kad dabar tokios pačios apimties darbams reikia jau beveik 6000 eurų,” – pasakoja moteris.
Tačiau dar didesnį šoką Simonai sukėlė sąskaitos už šildymą. „Nerenovuota vonia, seni vamzdžiai ir prasta ventiliacija lėmė, kad ėmė formuotis pelėsis. Teko įsigyti oro sausinimo įrenginį, kuris sunaudoja papildomai elektros. Be to, per nesandarius vamzdžius šiluma tiesiog išeina į orą,” – savo patirtimi dalijasi vilnietė.
Ekspertai patvirtina – atidėliojimas kainuoja ne tik dėl kylančių kainų:
- Didesnės energijos sąskaitos. Seni vamzdžiai, nesandarios sienos ir pasenusi elektros instaliacija gali padidinti energijos sąnaudas 15-25 proc.
- Didėjantys defektai. Nedidelė problema, pavyzdžiui, drėgmė vonios kambaryje, laikui bėgant gali virsti rimtu pelėsio židiniu, kurio šalinimas kainuos gerokai brangiau.
- Prastėjanti gyvenimo kokybė. Nors ir sunkiai išmatuojama pinigais, kasdien naudojimasis susidėvėjusia erdve mažina gyvenimo komfortą.
Kaip finansuoti remontą neprarandant santaupų?
Dauguma šeimų, susidūrusios su remonto poreikiu, svarsto dvi galimybes: kaupti pinigus arba skolintis. Tradiciškai lietuviai linkę vengti skolų, tačiau finansų ekspertai teigia, kad dabartinėmis sąlygomis paskola būsto remontui gali būti ekonomiškai racionalesnis sprendimas.
„Tarkime, planuojate 15 tūkstančių eurų remontą ir pradedate kas mėnesį atidėti po 500 eurų. Po dvejų su puse metų surinksite reikiamą sumą, bet remontas jau kainuos apie 17-18 tūkstančių. Per tą laiką būsite papildomai išleidę energijai, o galbūt ir sveikatai dėl prastų gyvenimo sąlygų,” – aiškina Saulius Vincevičius, finansų konsultantas.
Jis pabrėžia, kad paskola su 8-10 proc. metinėmis palūkanomis gali atrodyti brangi, bet kai įvertinsime infliacijos poveikį, energijos sutaupymus po remonto ir gyvenimo kokybės pagerėjimą – bendra ekonominė nauda dažnai persveria palūkanų kaštus.
Kainos auga nevienodai: kas brangsta labiausiai?
Ne visos statybinės medžiagos ir paslaugos brangsta vienodai. Remiantis Lietuvos statybininkų asociacijos duomenimis, labiausiai per pastaruosius dvejus metus pabrango:
- Santechnikos darbai – 12,3 proc.
- Elektros instaliacijos darbai – 10,8 proc.
- Plytelių klojimo darbai – 9,7 proc.
- Dažymo ir apdailos darbai – 7,2 proc.
„Stebime ir regioninius skirtumus. Vilniuje ir Kaune kainos auga greičiausiai, vidutiniškai 6-7 proc. per metus, o mažesniuose miestuose augimas siekia 3-4 proc.,” – pažymi Statybininkų asociacijos atstovas Mantas Petraitis.
Žmonių patirtys: kas pasirinko teisingai?
Kauniečių Tomo ir Indrės Kazlauskų šeima praėjusiais metais susidūrė su dilema – kaupti pinigus ar imti paskolą virtuvės ir svetainės remontui. Pora nusprendė nebedelsti.
„Pasiėmėme 12 tūkstančių eurų paskolą remontui. Mokame apie 250 eurų per mėnesį, bet po renovacijos mūsų šildymo sąskaitos sumažėjo apie 70 eurų žiemos mėnesiais. Be to, įsirengėme naują, energiją taupančią viryklę ir šaldytuvą, kas dar sumažino elektros sąnaudas,” – pasakoja Tomas.
Jo skaičiavimais, įvertinus energijos sutaupymus, faktinė paskolos „kaina” yra apie 180 eurų per mėnesį. „Svarbiausia – iškart gavome komfortišką erdvę, o ne gyvenome statybų aikštelėje kelerius metus,” – priduria vyras.
Tuo tarpu klaipėdietė Vitalija Butkienė (45) pasirinko kitą kelią – kaupė pinigus buto remontui trejus metus. „Kai pagaliau pradėjome darbus, paaiškėjo, kad mūsų 15 tūkstančių biudžetas nebepadengia visų planuotų darbų. Teko atsisakyti dalies suplanuotų atnaujinimų arba rinktis pigesnes medžiagas,” – prisimena moteris.
Ekspertų patarimai: kaip priimti teisingą sprendimą?
Finansų ir nekilnojamojo turto ekspertai siūlo atsakyti į kelis klausimus prieš priimant sprendimą dėl remonto finansavimo:
- Ar remontas yra būtinas, ar tik pageidautinas? Jei problemos kelia grėsmę saugumui ar sveikatai (elektros instaliacija, vamzdynai, pelėsis), atidėliojimas gali brangiai kainuoti.
- Ar turite stabilias pajamas? Paskolos įmokos turėtų sudaryti ne daugiau kaip 20-30 proc. jūsų mėnesinių pajamų.
- Kiek energijos galite sutaupyti po remonto? Jei renovacija sumažins šildymo ar elektros sąnaudas, šie sutaupymai gali kompensuoti dalį paskolos kaštų.
- Kiek ilgai planuojate gyventi šiame būste? Jei ketinate parduoti būstą per artimiausius metus, verta įvertinti, ar renovacija padidins būsto vertę.
„Remonto atidėliojimas beveik visada kainuoja brangiau nei protingai suplanuotas finansavimas,” – reziumuoja NT ekspertas Aurimas Rudys. „Svarbu atminti, kad sprendžiame ne tik apie pinigus, bet ir apie gyvenimo kokybę – o tai neturi kainos.”
Kaip sumažinti remonto išlaidas neatsisakant kokybės?
Ekspertai siūlo keletą būdų, kaip optimaliai suderinti remonto finansavimą ir išlaidas:
- Etapais vykdomas remontas. Pradėkite nuo esminių dalykų, kurie lemia energijos efektyvumą ir saugumą.
- Mišrus finansavimas. Dalį sumos padenkite santaupomis, dalį – paskola.
- Sezoniškumo išnaudojimas. Kai kurie darbai pigesni ne sezono metu – pavyzdžiui, fasadų dažymas žiemą ar šildymo sistemų įrengimas vasarą.
- Medžiagų išpardavimų stebėjimas. Planuojant iš anksto, galima nusipirkti medžiagas su nuolaidomis.
Tačiau svarbiausia išvada, anot ekspertų – neatidėlioti esminių darbų. „Net jei negalite atlikti viso remonto iškart, pradėkite nuo tų darbų, kurie labiausiai veikia energijos suvartojimą ir būsto būklę. Ilgainiui tai bus pigiau nei visiškas atidėliojimas,” – pataria specialistai.