Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, kad laukimas ir kantrybė – geriausi finansiniai sąjungininkai. Dalis žmonių neskuba imtis didesnių finansinių sprendimų – ypač susijusių su būsto įsigijimu – tikėdamiesi, kad ateityje sąlygos bus geresnės, kainos mažės, o galbūt padidės atlyginimas ar atsiras daugiau santaupų. Tačiau laukti ne visada reiškia sutaupyti. Kartais delsiant prarandama daugiau, nei būtų kainavęs racionaliai suplanuotas veiksmas. Štai penki faktai, kuriuos verta žinoti visiems, svarstantiems finansinius žingsnius.
1. Būsto kainos Lietuvoje per dešimtmetį išaugo daugiau nei dvigubai
Remiantis Registrų centro duomenimis, vidutinė buto kvadratinio metro kaina Lietuvoje nuo 2013 metų iki 2023 metų išaugo daugiau nei 100 proc. Vilniuje kai kuriais atvejais augimas dar didesnis – prestižiniuose rajonuose kainos pakilo net 130–150 proc. Tai reiškia, kad būstas, kuris prieš dešimtmetį kainavo 100 000 eurų, šiandien gali kainuoti apie 220 000 eurų.
Laukdami „geresnių laikų“, pirkėjai dažnai susiduria su tuo, kad pradinio įnašo neužtenka, paskolos suma didėja, o turto prieinamumas mažėja. Šis procesas ypač juntamas jaunoms šeimoms, kurios planuoja įsigyti pirmąjį būstą.
2. Vidutinės nuomos kainos beveik susilygino su paskolos įmoka
Nekilnojamojo turto rinkos analizė rodo, kad Vilniuje dviejų kambarių buto nuomos kaina vidutiniškai siekia 650–800 eurų per mėnesį, priklausomai nuo vietos. Tuo tarpu tokios pat vertės būstui su 20 proc. pradiniu įnašu ir 30 metų trukmės paskola (3,5 proc. palūkanų norma) mėnesinė įmoka gali siekti apie 670 eurų.
Tai reiškia, kad per penkerius metus nuomai galima išleisti apie 40 000 eurų – be jokios grąžos, be turto formavimo ar kapitalo augimo. Tuo tarpu analogiška suma, skirta paskolos įmokoms, didina asmens nuosavo turto dalį.
3. Finansinis lankstumas šiandien – didesnis nei prieš 10 metų
Daugelis vis dar įsivaizduoja paskolą kaip nejudinamą įsipareigojimą, kuris apriboja visus gyvenimo sprendimus. Tačiau šiuolaikinės finansavimo priemonės leidžia prisitaikyti prie žmogaus pajamų struktūros, šeimos padėties ir profesinės dinamikos. Galima pasirinkti fiksuotas arba kintamas palūkanas, skirtingus grąžinimo terminus, numatyti išankstinio grąžinimo galimybę be sankcijų.
Be to, Lietuvoje veikia ne tik tradiciniai bankai, bet ir kredito unijos bei alternatyvūs finansuotojai, kurie siūlo individualizuotus sprendimus, ypač jaunoms šeimoms ir pirmąjį būstą perkančiam vartotojui.
4. Psichologinis atidėliojimo efektas gali kainuoti daugiau nei finansinės palūkanos
Dažnas laukimas kyla ne tiek iš finansinės realybės, kiek iš emocinių blokų – baimės suklysti, nežinojimo, netikrumo dėl ateities. Tačiau atidėlioti sprendimą dėl būsto ar kitos didesnės investicijos reiškia gyventi laikinumo būsenoje. Žmogus neturi ilgalaikio stabilumo, nekuria vertės, gyvena nuomojamame būste, kur negali priimti visų sprendimų, o kasmėnesinės išlaidos dažnai viršija turto formavimo alternatyvas.
Remiantis Europos Centrinio Banko analize, finansinio stabilumo suvokimas ir aiškus ilgalaikis planas tiesiogiai koreliuoja su žmogaus psichologine gerove. Todėl sprendimo priėmimas, net jei reikalauja įsipareigojimo, gali sumažinti bendrą nerimą dėl ateities.
5. Racionalus planavimas leidžia priimti ne impulsyvius, o pagrįstus sprendimus
Sprendimas investuoti į būstą ar kitą ilgalaikį turtą neturi būti emocinis. Tai pirmiausia – skaičiavimas. Galima lyginti skirtingus finansavimo scenarijus, vertinti kainų pokyčius, planuoti asmeninį biudžetą, stebėti rinkos tendencijas. Taip pat galima iš anksto įsivertinti galimas rizikas – palūkanų kilimą, šeimos pajamų pokyčius, infliacijos poveikį.
Svarbu suprasti, kad net pati paskola nebūtinai yra kliūtis. Priešingai – tai finansinis įrankis, kurio paskirtis yra padėti pasiekti konkrečius tikslus. Tinkamai pasirinktas finansavimo modelis suteikia galimybę kontroliuoti procesą, o ne būti jo valdomam.
Išvada
Finansiniai sprendimai šiandien – tai ne tik aritmetika. Tai ir gebėjimas planuoti, vertinti rizikas, įvertinti alternatyvas. Atidėliojimas dažnai nėra neutralus pasirinkimas – jis turi savo kainą, kuri išryškėja po metų ar dvejų. Todėl geriausias metas įvertinti savo galimybes – ne „kai viskas bus aišku“, o dabar.
Laiku priimti sprendimai ne tik padeda sutaupyti, bet ir sukuria aiškumą, kuris šiandienos dinamiškame pasaulyje yra viena svarbiausių vertybių.