Artėjant pavasariniam sezonui, autoservisai fiksuoja padidėjusį kreipimųsi skaičių dėl variklio darbo sutrikimų. Viena dažniausių problemų, kurią diagnozuoja mechanikai – susidėvėjęs arba užsikimšęs EGR vožtuvas.
„Žmonės atvažiuoja su įvairiausiais skundais – nuo padidėjusio degalų suvartojimo iki degančios ‘check engine’ lemputės. Išsiaiškinus priežastį, maždaug kas trečiu atveju kaltas būna EGR”, – pasakoja Kauno autoserviso meistras Tomas, dirbantis su dyzeliniais varikliais jau 15 metų.
Kas yra EGR ir kodėl jis taip dažnai genda
EGR (Exhaust Gas Recirculation) vožtuvas – išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistema, privaloma visiems šiuolaikiniams automobiliams. Jo funkcija – dalį išmetamųjų dujų nukreipti atgal į variklį, taip sumažinant azoto oksidų emisiją.
„Problema ta, kad ši sistema dirba labai agresyvioje aplinkoje – karštos, suodžių pilnos dujos nuolat teka per vožtuvą. Ilgainiui jis užsiteršia, suodžiai sukietėja, ir vožtuvas nebegali normaliai atsidaryti ar užsidaryti”, – aiškina specialistas.
Dyzeliniuose automobiliuose EGR genda dažniau nei benzininiuose dėl didesnio suodžių kiekio. Ypač pažeidžiami automobiliai, kurie daugiausia važinėjami mieste – trumpi atstumai ir žemi apsisukimai neleidžia sistemai išsivalyti.
Penki požymiai, kad EGR vožtuvas reikalauja dėmesio
Mechanikai išskiria pagrindinius simptomus, kurie turėtų įspėti vairuotojus:
Nestabili tuščioji eiga. Variklis „drebėti”, veikia netolygiai stovint šviesofore ar laukiant. Apsisukimai svyruoja be aiškios priežasties.
Padidėjęs degalų suvartojimas. Jei automobilis pradėjo „ryti” daugiau kuro, o vairavimo įpročiai nepasikeitė – viena galimų priežasčių yra netinkamai veikiantis EGR.
Sumažėjusi variklio galia. Automobilis „netraukia” kaip anksčiau, sunkiai įsibėgėja, ypač lenkiant ar kylant į kalną.
Deganti variklio lemputė. „Check engine” nebūtinai reiškia EGR problemą, bet tai viena dažniausių priežasčių. Kompiuterinė diagnostika greitai parodo tikslią klaidą.
Juodi dūmai iš išmetamojo. Padidėjęs dūmingumas, ypač spaudžiant akseleratorių, gali rodyti, kad EGR vožtuvas užstrigęs atidarytoje padėtyje.
„Daugelis vairuotojų ignoruoja pirmuosius požymius – ‘dar važiuoja, tai gerai’. Bet kuo ilgiau delsiama, tuo brangiau gali kainuoti remontas. Užstrigęs EGR gali pakenkti kitiems variklio komponentams”, – perspėja meistras.
Keitimo kainos: nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų
Remonto kaina priklauso nuo kelių faktorių – automobilio markės, EGR sistemos sudėtingumo ir pasirinktos detalės.
Valymas, jei vožtuvas dar funkcionuoja – 50–100 EUR.
Naujas originalus EGR vožtuvas – 200–600 EUR, priklausomai nuo automobilio.
Naujas analogas – 80–250 EUR. EGR vožtuvas aftermarket gamintojų siūlomas kaip kokybiška ir ekonomiškesnė alternatyva originalioms detalėms.
Darbo kaina – 50–150 EUR, priklausomai nuo vožtuvo vietos ir prieinamumo.
„Rekomenduoju nepamiršti ir kolektoriaus valymo – jei EGR užsikimšo, tai dažniausiai ir įsiurbimo kolektorius pilnas suodžių. Valyti vien vožtuvą, paliekant nešvarų kolektorių – pusė darbo”, – pataria specialistas.
EGR programavimas: pigus sprendimas ar brangi klaida?
Dalis vairuotojų renkasi „lengvesnį” kelią – EGR sistemos programinį išjungimą. Servisai siūlo šią paslaugą už 100–200 EUR, žadėdami, kad variklis veiks geriau ir problemos nebebus.
Mechanikai perspėja apie šio sprendimo pasekmes.
„Taip, variklis gali veikti tolygiau, nes sistema nebegadina. Bet yra keli ‘bet’. Pirma – tai nelegalu, automobilis nepraeis techninės apžiūros su išjungtu EGR. Antra – perparduodant automobilį, pirkėjas gali aptikti modifikaciją ir reikalauti nuolaidos ar atsisakyti sandorio”, – aiškina ekspertas.
Be to, kai kuriose šalyse už EGR išjungimą taikomos baudos. Europos Sąjungoje griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams, ši tendencija gali pasiekti ir Lietuvą.
Kaip prailginti EGR tarnavimo laiką
Specialistai pateikia keletą rekomendacijų, kaip sumažinti EGR problemų riziką:
Reguliariai važiuokite ilgesnius atstumus. Bent kartą per savaitę – kelionė greitkeliu, kai variklis pasiekia darbinę temperatūrą ir apsisukimus. Tai padeda sistemai „išsivalyti”.
Naudokite kokybišką kurą. Pigus dyzelinas su didesniu sieros kiekiu skatina suodžių formavimąsi.
Laiku keiskite oro filtrą. Užsikimšęs filtras keičia oro ir kuro mišinį, dėl ko susidaro daugiau suodžių.
Profilaktinis valymas. Kartą per 50–80 tūkst. km verta atlikti EGR sistemos profilaktinį valymą – tai kainuoja mažiau nei gedimo remontas.
Kada neverta remontuoti?
Pasitaiko atvejų, kai EGR vožtuvo remontas ar keitimas ekonomiškai nepagrįstas.
„Jei automobiliui 15 metų, rida 300 tūkstančių, ir šalia EGR yra dar kelios rimtos problemos – verta paskaičiuoti, ar remontas atsipirks. Kartais protingiau šiuos pinigus skirti naujo automobilio pradiniam įnašui”, – svarsto meistras.
Tačiau jei automobilis techniškai geros būklės, o EGR – vienintelė problema, keitimas dažniausiai apsimoka.
Diagnostika: kaip įsitikinti, kad problema tikrai EGR
Prieš keičiant detalę, svarbu tiksliai diagnozuoti gedimą. Panašius simptomus gali sukelti ir kitos problemos – turbokompresorius, kuro sistema, lambda zondai.
„Visada pradedame nuo kompiuterinės diagnostikos. Klaidų kodai parodo, kur problema. Tada – vizuali apžiūra, o jei reikia – vožtuvo išėmimas ir patikrinimas. Tik įsitikinus, kad kaltas būtent EGR, rekomenduojame keitimą”, – pasakoja specialistas.
Kompiuterinė diagnostika kainuoja 20–50 EUR ir leidžia išvengti netikslingų remontų.
Autoservisų atstovai rekomenduoja neignoruoti variklio darbo sutrikimų ir laiku kreiptis į specialistus. Ankstyva diagnostika dažnai leidžia išsiversti mažesnėmis remonto išlaidomis.