Energijos vartojimo efektyvumas – vienas didžiausių iššūkių šiuolaikiniame pasaulyje. Nors daugelis žino apie Sertifikatas24 teikiamus energinio naudingumo sertifikavimo sprendimus, mažai kas susimąsto apie pažangias technologijas, leidžiančias identifikuoti energijos nuostolius ir pagerinti pastatų energinį efektyvumą. Viena tokių technologijų – termografija, arba šiluminis vaizdavimas, leidžiantis matyti tai, kas nematoma plika akimi.
Termografija: kas tai ir kaip ji veikia?
Termografija – tai technologija, leidžianti fiksuoti ir vizualizuoti šilumos spinduliuotę. Termovizinės kameros užfiksuoja infraraudonųjų spindulių diapazone skleidžiamą spinduliuotę ir paverčia ją vizualiu vaizdu, kuriame skirtingos temperatūros rodomos skirtingomis spalvomis.
Pastato termografija atskleidžia šilumos sklidimo modelius ir identifikuoja vietas, kur šiluma prarandama dėl izoliacijos trūkumų, šiluminių tiltelių ar konstrukcijos defektų. Tai tarsi rentgeno nuotrauka, leidžianti pamatyti pastato „energinę anatomiją”.
Pagrindiniai termografijos pritaikymo būdai pastatuose
1. Šiluminių tiltelių identifikavimas
Šiluminiai tilteliai – tai pastato konstrukcijos vietos, kuriose šiluma pereina greičiau nei aplinkinėse zonose. Jie gali sudaryti iki 40% viso pastato šilumos nuostolių! Termografiniai tyrimai leidžia tiksliai nustatyti šių tiltelių vietas ir imtis tikslinių priemonių jiems eliminuoti.
Dažniausiai pasitaikantys šiluminiai tilteliai:
- Perdangų ir sienų sankirtose
- Balkonų konstrukcijose
- Langų ir durų angokraščiuose
- Cokolinėje pastato dalyje
2. Izoliacijos defektų nustatymas
Net ir naujai įrengtoje šiluminėje izoliacijoje gali pasitaikyti defektų – netolygaus izoliacinio sluoksnio, plyšių ar tarpų. Vizualiai šių defektų neįmanoma pastebėti, tačiau termografija juos atskleidžia kaip šiltesnes zonas ant pastato paviršiaus.
Tyrimai rodo, kad tinkamos kokybės izoliacija gali sumažinti šildymo išlaidas 20-30%, tačiau net ir maži defektai gali sumažinti izoliacijos efektyvumą iki 50%!
3. Drėgmės problemų diagnostika
Vienas įdomiausių termografijos pritaikymų – drėgmės problemų diagnostika. Drėgni paviršiai turi skirtingas termines charakteristikas nei sausi – jie ilgiau išlaiko šilumą arba vėsumą. Termovizinė kamera gali padėti aptikti drėgmės židinius dar prieš atsirandant matomiems pelėsio ar suirimo požymiams.
Tai ypač svarbu, nes drėgmės problemos ne tik mažina energinį efektyvumą, bet ir kelia grėsmę gyventojų sveikatai bei pastato konstrukcijoms.
4. Šildymo sistemų efektyvumo vertinimas
Termografija leidžia vertinti šildymo sistemų efektyvumą ir identifikuoti problemas:
- Netolygus šilumos pasiskirstymas radiatorių sistemose
- Grindinio šildymo defektai ar užsikimšimai
- Vamzdynų izoliacijos trūkumai
- Šilumokaičių ir katilų efektyvumo problemos
Šie defektai ne tik mažina komforto lygį, bet ir didina energijos sąnaudas.
Termografijos ekonominė nauda
Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, vidutinis nerenovuotas daugiabutis per šildymo sezoną praranda apie 35% šilumos dėl įvairių defektų, kuriuos galima identifikuoti termografijos būdu.
Investicija į termografinį tyrimą (kainuojantį vidutiniškai 250-500 eurų individualiam namui) gali padėti sutaupyti:
- 15-20% šildymo išlaidų šalinant izoliacijos defektus
- 5-10% šildymo išlaidų optimizuojant šildymo sistemą
- Tūkstančius eurų ilgalaikėje perspektyvoje šalinant drėgmės problemas prieš joms sukeliant struktūrinius pažeidimus
Tipinis termografijos tyrimo atsipirkimo laikotarpis – 1-3 šildymo sezonai, priklausomai nuo pastato dydžio ir nustatytų problemų masto.
Optimalus termografijos atlikimo laikas
Termografiniai tyrimai labiausiai efektyvūs, kai:
- Lauko ir vidaus temperatūrų skirtumas yra bent 10°C
- Nėra tiesioginių saulės spindulių (ankstyvas rytas arba vakaras)
- Nėra stipraus vėjo ar kritulių
- Pastatas yra įprastinėmis eksploatacinėmis sąlygomis
Lietuvos klimato sąlygomis optimalus laikas termografijai – nuo lapkričio iki kovo mėnesio, kai šildymo sistemos aktyviai veikia.
Inovatyvūs termografijos pritaikymo būdai
Dronais atliekama termografija
Naujausias termografijos pritaikymo būdas – dronais atliekami tyrimai. Jie leidžia:
- Ištirti sunkiai pasiekiamas pastato dalis (stogą, aukštus fasadus)
- Gauti išsamų pastato šiluminį „žemėlapį” per trumpą laiką
- Atlikti tyrimus nesukeliant nepatogumų gyventojams
- Tyrinėti didelius pastatus ar pastatus kompleksus
3D termografija
3D termografija – tai pažangi technologija, leidžianti sujungti tradicinius termografinius vaizdus su trimatėmis pastato skaitmeninėmis kopijomis. Tokiu būdu gaunamas išsamus trimatis pastato šiluminis modelis, leidžiantis tiksliau identifikuoti ir vizualizuoti energijos nuostolius.
Ši technologija ypač naudinga:
- Sudėtingos architektūros pastatams
- Didelių kompleksų energiniam modeliavimui
- Renovacijos darbų planavimui ir prioritetų nustatymui
Praktiniai pavyzdžiai iš Lietuvos
Atvejo analizė: Kauno daugiabučio renovacija
Viename Kauno mikrorajono daugiabutyje prieš renovaciją atliktas termografinis tyrimas atskleidė netikėtų rezultatų. Nors vizualiai pastato fasadas atrodė vientisas, termoviziniai vaizdai parodė, kad beveik 30% fasado ploto turėjo reikšmingų izoliacijos trūkumų.
Pagal termografinio tyrimo rezultatus koreguotas renovacijos projektas leido:
- Sutaupyti 15% numatytų renovacijos išlaidų, sutelkiant dėmesį į problemines zonas
- Pasiekti 22% geresnį energinį efektyvumą nei planuota
- Išvengti pelėsio problemų, kurios būtų išlikę neatpažintos be termografijos
Atvejo analizė: Vilniaus istorinio pastato rekonstrukcija
Rekonstruojant istorinį pastatą Vilniaus senamiestyje, termografija padėjo rasti kompromisą tarp energinio efektyvumo ir istorinio paveldo išsaugojimo. Tyrimas atskleidė, kad didžiausi šilumos nuostoliai vyko ne per istorines sienas, kaip manyta anksčiau, bet per stogo konstrukciją ir rūsio perdangas.
Tikslinės intervencijos šiose zonose leido pagerinti pastato energinį naudingumą nuo G iki D klasės, išsaugant autentišką fasadą ir istorines detales.
Mitai ir realybė apie termografiją
Mitas 1: „Termografija tinka tik dideliems komerciniams pastatams” Realybė: Termografija naudinga visų tipų pastatams, įskaitant individualius namus. Faktiškai, mažesniuose pastatuose lengviau identifikuoti ir šalinti problemas.
Mitas 2: „Termografinis tyrimas – tai tik graži nuotrauka be praktinės vertės” Realybė: Profesionalus termografinis tyrimas apima ne tik vaizdų fiksavimą, bet ir išsamią analizę, rekomendacijas bei sprendimus nustatytoms problemoms.
Mitas 3: „Termografija nereikalinga naujiems pastatams” Realybė: Net ir naujos statybos pastatuose termografija gali atskleisti statybos defektus, kurie nematomi plika akimi, bet ilgainiui gali sukelti rimtų problemų.
Termografijos ateitis
Termografijos technologijos sparčiai tobulėja. Artimiausiu metu galime tikėtis:
- Išmaniųjų termovizinių sistemų, integruotų į pastato valdymo sistemas
- Nuolatinio stebėjimo termovizinių kamerų, leidžiančių sekti pastato būklę realiu laiku
- Dirbtinio intelekto algoritmų, automatiškai identifikuojančių ir klasifikuojančių energijos nuostolių šaltinius
- Išplėstinės realybės sprendimų, leidžiančių statybininkams ir renovacijos specialistams „matyti” šilumos nuostolius tiesiai darbo vietoje
Kaip pasinaudoti termografijos privalumais?
Jei svarstote apie savo pastato energinį efektyvumą, termografinis tyrimas gali būti puikus pirmas žingsnis. Profesionalios paslaugos, tokios kaip Sertifikatas123, gali padėti ne tik gauti energinio naudingumo sertifikatą, bet ir atlikti išsamų termografinį tyrimą, kuris atskleis energijos nuostolių šaltinius.
Termografinis tyrimas ypač rekomenduojamas:
- Prieš planuojant renovaciją ar modernizaciją
- Įsigijus senesnį būstą
- Pastebėjus neįprastai dideles šildymo sąskaitas
- Susidūrus su drėgmės ar pelėsio problemomis
- Siekiant optimizuoti pastato energinį naudingumą
Investicija į termografinį tyrimą – tai investicija į pastato ilgaamžiškumą, energinį efektyvumą ir gyventojų komfortą. Tai technologija, leidžianti pamatyti nematomą ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus.