Granito žvakidės nereikėtų automatiškai gręžti į kapo plokštę. Saugiausias tvirtinimo būdas priklauso nuo žvakidės konstrukcijos, svorio, granito paviršiaus ir nuo to, ar gaminys turi likti nuimamas. Kai kuriais atvejais žvakidę galima tiesiog stabiliai pastatyti, kitais tinka natūraliam akmeniui skirti klijai, o mechaninį tvirtinimą geriausia patikėti akmens specialistui.
Svarbiausia taisyklė paprasta: pirmiausia pasirenkamas konkrečiam gaminiui tinkamas tvirtinimas, o tik tada liečiama granito plokštė. Bandymas pritaikyti atsitiktinius universalius klijus ar savarankiškai gręžti akmenį gali sukelti daugiau problemų nei pati žvakidė.
1 situacija: žvakidė gali stovėti laisvai
Sunki, plačiu ir lygiu pagrindu pagaminta granito žvakidė nebūtinai turi būti priklijuota. Jei ji stabiliai stovi horizontalioje vietoje ir nėra lengvai apverčiama, nuimamas variantas turi net praktinių privalumų. Tokį gaminį galima patraukti valant plokštę, o pasikeitus kapavietės išdėstymui – perkelti į kitą vietą. Be to, ant granito nelieka klijų sluoksnio.
Tačiau reikia įvertinti vėją, paviršiaus nuolydį ir pačios žvakidės proporcijas. Aukšta žvakidė su siauru pagrindu gali būti mažiau stabili nei žemas, sunkus gaminys.
2 situacija: reikalingas klijavimas
Jeigu gamintojas leidžia žvakidę klijuoti, reikia naudoti produktą, kurio techniniame aprašyme aiškiai nurodytas suderinamumas su natūraliu akmeniu ir naudojimu lauke. „Universalūs“ klijai nėra pakankamas kriterijus. Netinkamas produktas gali ne tik prastai laikyti. Kai kurios medžiagos gali palikti sunkiai pašalinamų dėmių arba pakeisti poliruoto akmens išvaizdą.
Prieš klijuojant paviršius turi būti tinkamai paruoštas pagal pasirinktos tvirtinimo priemonės gamintojo instrukciją. Paprastai svarbu, kad jis būtų švarus ir sausas, tačiau konkrečių klijų reikalavimai gali skirtis.
Čia ypač svarbu neimprovizuoti su agresyviais tirpikliais ar šlifavimu. Norint pagerinti sukibimą galima netyčia negrįžtamai pakeisti matomą poliruoto granito vietą.
3 situacija: norima mechaninio tvirtinimo
Tai jau visai kitos rizikos lygis. Gręžiant granitą reikia žinoti plokštės storį, jos atramą, gręžimo vietą ir pasirinkti akmeniui tinkamą technologiją. Netinkamai atliktas gręžimas gali nuskaldyti kraštą ar sukelti įtrūkimą.
Dėl to mechaniškai tvirtinant sunkią žvakidę racionaliausia kreiptis į akmens specialistą. Tai ypač svarbu, kai pati kapo plokštė brangi, plona arba jos konstrukcija nėra žinoma.
Renkantis žvakidę verta iš karto pasidomėti, kaip konkretus modelis turėtų būti montuojamas. Skirtingos granito žvakidės kapams gali būti nevienodo dydžio, svorio ir konstrukcijos, todėl tvirtinimo būdą reikėtų rinktis pagal konkretų gaminį ir paviršių, ant kurio jis bus montuojamas.
Ko geriau nedaryti?
Yra keli sprendimai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo greiti, tačiau gali sukelti problemų:
- negręžti plokštės nežinant jos konstrukcijos;
- nenaudoti klijų vien todėl, kad jie pažymėti kaip „stiprūs“;
- neklijuoti ant nešvaraus, drėgno ar neparuošto paviršiaus;
- nešlifuoti matomos poliruotos vietos neįvertinus rezultato;
- nepridėti naujo klijų sluoksnio ant seno, jei žvakidė jau atsiklijavo.
Paskutinis atvejis ypač svarbus. Jei sujungimas prarado tvirtumą, pirmiausia reikia suprasti priežastį: gal buvo pasirinkti netinkami klijai, paviršius nebuvo paruoštas arba tvirtinimo vietoje kaupiasi vanduo.
Po montavimo darbas nesibaigia
Jeigu žvakidė priklijuota, reikia išlaukti visą tvirtinimo priemonės gamintojo nurodytą kietėjimo laiką. Kol medžiaga nepasiekė reikiamo stiprumo, gaminio nereikėtų judinti.
Vėliau verta kartais patikrinti sujungimą. Lietuvos lauko sąlygomis jį veikia drėgmė, šaltis, karštis ir temperatūros svyravimai. Pastebėjus, kad žvakidė pradeda judėti, problemą geriau spręsti iš karto.
Jeigu svarbiausias tikslas yra visiškai išsaugoti granito plokštės paviršių, pirmiausia verta svarstyti stabilų, nuimamai pastatomą gaminį. Klijavimas ar mechaninis tvirtinimas turėtų atsirasti tik tada, kai jo iš tiesų reikia ir pasirinktas metodas yra suderinamas su konkrečiu granitu.