Du kaimynai įsirengia identiškus šilumos siurblius. Tas pats modelis, ta pati galia, panašaus dydžio namai. Praėjus žiemai jie palygina sąskaitas – ir vieno išlaidos beveik dvigubai didesnės.
Įrenginys ne prastesnis. Namas ne blogesnis. Skirtumą lemia dalykas, apie kurį perkant beveik niekas nekalba, nors jis svarbesnis už patį įrenginį – vandens temperatūra, kuria dirba sistema.
Kur dingsta pinigai
Šilumos siurblio efektyvumą lemia ne tiek pats įrenginys, kiek temperatūrų skirtumas, kurį jis turi įveikti. Kuo karštesnio vandens reikia šildymui, tuo daugiau elektros suvartojama.
Skaičius čia netikėtai jautrus. Kiekvienas laipsnis, kuriuo pavyksta sumažinti tiekiamo vandens temperatūrą, efektyvumą pakelia maždaug keliais procentais. Per visą šildymo sezoną tai virsta reikšminga suma. Todėl du identiški įrenginiai, nustatyti dirbti skirtingomis temperatūromis, suvartoja skirtingai – ir skirtumas gali siekti dešimtis procentų.
Būtent čia slypi atsakymas į dviejų kaimynų mįslę. Vienas siurblys kaitina vandenį iki aukštos temperatūros senems radiatoriams, kitas dirba su žematemperatūriu grindiniu šildymu – ir tas pats įrenginys dviejuose namuose veikia visiškai skirtingu efektyvumu.
Kodėl grindinis šildymas keičia viską
Grindinio šildymo ir radiatorių skirtumas šilumos siurbliui esminis.
Radiatoriai suprojektuoti atiduoti šilumą iš nedidelio paviršiaus, todėl jiems reikia karšto vandens – neretai apie penkiasdešimt penkių ar daugiau laipsnių. Grindinis šildymas šilumą skleidžia per visą grindų plotą, todėl jam pakanka kur kas vėsesnio vandens, dažnai apie trisdešimt ar keturiasdešimt laipsnių.
Šilumos siurbliui ši riba lemia viską. Vėsesnis vanduo reiškia mažesnį temperatūrų skirtumą, o mažesnis skirtumas – didesnį efektyvumą. Todėl siurblys, dirbantis su grindiniu šildymu, beveik visada taupesnis nei tas pats siurblys su aukštatemperatūriais radiatoriais. Būtent tokie – oras-vanduo šilumos siurbliai – ir atskleidžia savo efektyvumą tik tada, kai dirba su vėsesniu vandeniu.
Ką daryti su senais radiatoriais
Kyla logiškas klausimas: ką daryti tiems, kurių namuose jau įrengti radiatoriai?
Sprendimų yra keli, ir ne visi reikalauja viską perdaryti. Kartais užtenka pakeisti senus radiatorius didesniais – didesnis paviršius leidžia dirbti su vėsesniu vandeniu. Kartais dalis namo pereina prie grindinio šildymo, o dalis lieka su radiatoriais. Svarbu iš anksto įvertinti visą šildymo sistemą, nes nuo jos priklauso, kaip efektyviai dirbs siurblys.
Rinkoje siūloma įvairių galių ir tipų įrenginių, tačiau geriausio efektyvumo pasiekia ne tas, kuris galingesnis, o tas, kuris suderintas su tinkama šildymo sistema. Įrenginio pasirinkimas ir sistemos parinkimas yra du susiję sprendimai, o ne vienas.
Vasarą tas pats įrenginys gali vėsinti
Yra ir mažiau žinoma temperatūros pusė. Kadangi šilumos siurblys iš esmės perkelia šilumą, dalis modelių gali dirbti ir priešinga kryptimi – vasarą imti šilumą iš namo ir išmesti į lauką, tai yra vėsinti.
Praktikoje tai reiškia, kad viena sistema gali pakeisti du atskirus įrenginius: šildymą žiemą ir vėsinimą vasarą. Ne visi modeliai turi šią galimybę, o vėsinimo efektyvumas priklauso nuo namo šildymo sistemos, tačiau pati galimybė dažnai lieka nepastebėta, nors gali būti reikšmingas privalumas.
Šildymo kreivė – nematomas nustatymas
Yra ir subtilesnis dalykas, kurį valdo montuotojas – vadinamoji šildymo kreivė.
Ji nurodo, kaip tiekiamo vandens temperatūra keičiasi priklausomai nuo lauko oro: kuo šalčiau lauke, tuo karštesnio vandens reikia. Teisingai nustatyta kreivė leidžia siurbliui didžiąją sezono dalį dirbti su vėsesniu vandeniu ir pakelti temperatūrą tik per šalčius. Blogai nustatyta kreivė verčia įrenginį nuolat kaitinti vandenį labiau, nei reikia. Šiandien patikimi šilumos siurbliai internetu prieinami įvairių tipų, tačiau deklaruojamą efektyvumą kiekvienas jų pasiekia tik su tiksliai suderinta kreive.
Būtent toks tiksliai suderintos kreivės įrenginys ir pasiekia deklaruojamą efektyvumą. Netinkamai suderinta sistema tą patį įrenginį verčia dirbti brangiau, nors techniškai jis visiškai tvarkingas.
Ką pasiklausti prieš perkant
Kadangi efektyvumą lemia temperatūra, o ne vien įrenginys, verta iš anksto užduoti kelis klausimus. Kokia šildymo sistema name – grindinis šildymas ar radiatoriai? Kokios temperatūros vandens jai reikia? Ar montuotojas suderins šildymo kreivę pagal konkretų namą?
Šie klausimai svarbesni už įrenginio galią ar gamintoją. Būtent atsakymai į juos, o ne katalogo eilutė, nulemia, kokia bus sąskaita per pirmąją žiemą.
Ką verta įsidėmėti
Dviejų kaimynų sąskaitų skirtumas turi paprastą paaiškinimą: efektyvumą lemia ne įrenginio pavadinimas, o temperatūra, kuria jis priverstas dirbti.
Praktinės išvados kelios. Žematemperatūris grindinis šildymas leidžia siurbliui dirbti taupiausiai. Seni aukštatemperatūriai radiatoriai efektyvumą mažina, tačiau situaciją dažnai galima pagerinti. O teisingai suderinta šildymo kreivė yra tas nematomas nustatymas, kuris nemokamai keičia sąskaitą. Perkant šilumos siurblį, verta domėtis ne tik pačiu įrenginiu, bet ir tuo, kokia temperatūra jis dirbs – nes būtent čia, o ne kataloge, sprendžiasi galutinė kaina.